sąkalba

są́kalba sf. (1) KŽ žr. sankalba: 1. BŽ575 Pasinaudojome savo asmeniška pažintimi su vienu mokytu daržininku ir padarėme šiems metams sąkalbą Pt. Apgarsino visiems prekininkams, kad jie prisiruoštų prie naujosios prekybos sąkalbos VŽ1904,11. 2. Sužinos priešininkų sąkalbos rš. 3. Valna tau išreikšti Dievui kentėjimus tavo, bet su ta sąkalba, jog padėsi jame visokį savo rūpestį brš.